užraukti

užraukti
užraũkti, -ia (ùžraukia Vvr), ùžraukė tr. N 1. užverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus): Nesmirdėk, užraũk šikinę Klp. Nuo mėlenių mun spindančiai ùžraukė (labai užkietėjo viduriai) Vkš. ^ Aš tyliu, subinę užraukęs Lg. Kad tu šikęs subinės nebužrauktum! Yl. | refl.: Kuo daugiau užsiraukia vyzdys, tuo stipriau turi pasireikšti difrakcija V.Laš. Pasinėrus vandenin, [plėvėkojų] nosies skylės užsiraukia Blv. Myžalas nebužsiraukė, ir važiavo pri daktaro Šts. | prk.: Užsiraukė jis kap jaučio rūroj (niekur neišeina) Sn. ^ Lįsk į jaučio uodegą ir užsirauk, o jei bus gerai, ir mane pašauk! LTR(Jnš). Lįsk į subinę ir užsirauk! Krsn.užmerkti (akis): Da tik užraũkus akis buvau (pradėjusi migdytis) ir išgirdau Gs. Buvo akis užraũkusi, o su dantimis veizėdavo (išsiviepdavo) KlvrŽ. Visai ùžrauktos akutės – čyst nežiūri Gs. | refl.: Jo akys tep užsiraũkę, kap be akių Švnč. 2. kokiu apivaru, apvarčiu sutraukti, uždaryti angą, išėjimą: Užraũk krepšį, ba taboka išsibers . Kai jau išėmė, kiek reikėjo, užraukė kezulą, o pinigus vėl apžiūrėjo po vieną, suskaitė visus J.Balt. Sūrio užraukia storgalį, o naginių plongalį Skdv. | prk.: Nesidrovėk užraukti kišenės (nedaryti išlaidų) ten, kur prisieina tau senovės dvarininkų arba šios dienos biurokratų akivaizdoje stoti Pt. Nutariau nestorą savo mašną dar labiau užraukti (nebelaidyti pinigų) Db. | refl. tr., intr.: Tai kodėl gi taip užsiraukė dėl tų vargšų mūsų visuomenės kišenės?! Pt. ^ Nusivyk virvelę, ažsirauk rūrelę (juok.) Kp.sutraukiant uždaryti viduje: Paimsiu, suvarysiu visus velnius, an, tan ežerelin ir užrauksiu LMD(Tvr). Maskolis suvarė visus velnius tarbon ir ažùraukė juos (ps.) Prng. Veju virvučių, darysu rauklą, o užrauksu ežerą BsPIV59. Viju apvartis… – Kam tus?.. – Ežeruo užraukt TDrVII105. | prk.: Kur tos mano šimtinės? Viską sau užraukei, devyniais ašutais užsiuvai, o dar man akis badai? J.Balt. Ką boba savoj galvoje užrauks, tai ir šimtas arklių iš jos neištrauks . Ženklas, ant rodbalse padėtas, rodo, jog balsė a tame žodė[je] yra užraukta, ir teip vyr’s vietoje vyras S.Dauk. 3. , Krkl, Lp šnek. bet kaip, greitomis užsiūti, užtraukti (skylę): Užraukė pirštinę, ka nė veizėti negal Vvr. Mama, užrauk mano kojinės skylę Pžrl. Šitos kojinės labai suplyšę, sunku užraũkt Mrj. Nebuvo laiko užtaisyti gerai kojinę – užraukiau, kad nebūtų matyti skylės Kt. Ažraũk škerpetkelę Dglš. Šiap tep užraukiau tavo tą skarmalą Pns. Neturu su kum tą skylę užraũkti Krš. Užraũk maišo kulį, be grūdai byrės Ds.užtverti, užtaisyti: Užraũk angą, kad katė duonos neišvilktų . Drikos galą užrauk už ravo, ir nebišeis žuvis Lk. Tupi [žvirblis kregždės lizde], kol kregždės jį užraukia (užlipdo) . Tas velnias taukš ir uždaręs tą savo skrynią ir užraukęs į žemes LMD(Sln). 4. refl. paviršiui užsitraukti, užakti: Upelė viškai baigia ažsiraũkt Km. Ežerėlis gal visiškai užsiraukė Sml. Aketė visai užsiraukė . Jus nuveda prie kraterio briaunos, bet ne prie tikrojo kraterio, ne prie veikiančio, o prie seniai užsiraukusio A.Vien. Tik samanų duknos prasiskyrė ir vėl užsiraukė Vaižg. Ar galimas daiktas, kad trijų colių žaizda užsirauktų per vieną sekundą? Blv. | Lįsk dabar į pirmą akivarą ir užsirauk, kol aš dar tavęs tenai neįgrūdau K.Bor. 5. užbaigti megzti, mažinant akių skaičių, nulaidyti: Gal jau užteks pirštų ilgumo – reikia ažraũkt Vžns. Onytė jau užraukė kojinę PnmR. Paskutinę [akių] ailą varau, nulaidysu ir užraũksu Krš.smailinant pabaigti krauti, užviršuoti: Senųjų vietoj išaugo naujos [kūlelių] stirtos, tokios aukštos, kad jų viršų užraukė Rapolas, jau kopėčias pasistatęs J.Balt. 6. šnek. užbaigti (darbus, kalbas): Neùžrauka to plepalo, nebenga Šts. Nebežinodamas kuo beužraukti visą savo tiradą, ėmiau pats melstis Vaižg. Nors tokiu būdu pasiseks užraukti nejaukų pasikalbėjimą su daktaru! Pt. Ant šito ypatingo atsitikimo aš užraukiu savo pasaką Ašb. Na, tai jau ùžraukiau visus savo sunkiuosius darbus . Ar jūs rugiai jau nukirsti? – Jau mes penktadienį ùžraukėm Šn. Bile tik greičiau užraũkti darbą Gs. Iš pradžių jis darydavo pabaigtuves, paskui viską ùžraukė Snt. ^ Ilgai miegodami, ažraukste duoną (pristigsite duonos) Ml. | refl.: Anytai pikta, kad taip greit gali užsiraukti kalba, o ant liežuvio dar tiek guli V.Bub. Kai mergos, tai nor į žmones pasidairyt, boboms užsiraukia viskas Gs. Man matos, kad tas reikalas teip pigiai neužsiraũks Sb. Kad tik jam tie uždarbiai neužsirauktų . Kada tas gėrimas užsiraũks? Mrj. Užsiraũks i[r] jiem tie baliai Gs. Kai prasidės rugiapjūtė, užsiraũks ir visos vakaruškos Ps. Prašvilpė pinigus, užsìraukė geros dienos Jrb. Alai užsìraukė su užgavėnėm Grž. | Jau pas mus ganykla su sykiu užsiraũks Gs. Tas malūnas greit užsiraũks [i](likviduosis) Pc. Raukėsi raukėsi pienukas ir užsiraukė Gs. Pastatyk karvę ant tokio trainio – užsiraũks Mžš. Kad prakiurs lyti – kad bent užsirauktų! Šts. | Ėjau, ėjau, gatvė ir užsiraukė KzR.priversti baigti, atsisakyti, mesti: Užraũksu tus gėrimus: imsu šaukti, skųsties Krš. 7. šnek. užčiaupti burną, nutilti: Užraũk, užraũk jau nebumbėjęs! Kt. | refl.: Tu užsirauk, tegu gudresnis šneka Žsl. Užsirauk ir mane nešauk (juok.) Upn.priversti nutilti: Geriau nepradėk šnekėt, vis tiek užrauksiù Žsl.paniekinti: Kad aš perdaug geras, tai mane ùžraukė Gs. 8. refl. šnek. suniurti, supykti, supykus nebekalbėti: Boba guli ažsiraũkus i nedaboja Dglš. Taigi mes džiaugėmės, o mano dėdė, tėvo brolis, tas tai smarkiai užsiraukė sp. Susiraukė ir užsiraukė, metus nešnekėjo Krš. Užsiraukei jau kaži ko i nebešneki Jnš. Pranas nuo subatos kaip ažsìraukė, tai ir ažsìraukė Užp. 9. šnek. aptraukti (debesimis, migla): Užraukė visai dangų didžiuliai debesys Srv. Ot sutemo, kad ùžraukė – nieko nematyt Vl. Kad sutems, užrauks kaip į maišą – darbuokiamos, nepatižkiam Šts. | refl.: Šiandie užsiraũkusi išbuvo, ale nelijo Erž. Užsiraukė dangus, tai jau duos lyt kelias dienas Ds. Užsiraukė dangus, bus lietaus Srv. Dangus ažsìraukė, kažno ar nebus lietaus Skdt. | Akys migla užsìraukė, nematau Lk. 10. šnek. užriesti: Kur styrini, uodegą užraũkęs? Šv. Jurgis purgis, per ežerą plaukęs, uodegą užraukęs .
◊ į maĩšą [sukìšti ir] užraũkti nugalėti, aplenkti: Aš jus darbu į maišą sukišiu ir maišą užrauksiu LzP. Ar teisybė, kad juos visus (vokiečius) į maišą užraukė sp.
maišẽlis užsìraukė apie kokių gerumų, privilegijų pasibaigimą: Praėjo geri laikai, užsìraukė daugeliui maišẽlis Jnš. snùkį užraũkti nutilti: Užrauk savo snukį – gausi liuobti Ig.
\ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • užraukti — užraũkti vksm. Užraũk prakiùrusį mai̇̃šą, prakiùrusias kójines …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suraukti — suraũkti, ia (sùraukia Grdm), sùraukė tr. SD454, Q654, Sut, N, M 1. padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo P.Cvir. Neapykanta suraukia jam veidą V.Krėv. Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užraukimas — užraukìmas sm. (2) 1. → užraukti 5: Man painiausias darbas – kojinės užraukìmas Skr. 2. refl. → užraukti 6 (refl.): Neužsiraukė [darbai] – koks čia užsiraukìmas! Krš. raukimas; išraukimas; paraukimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtraukti — Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser 1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apraukti — apraũkti, ia (àpraukia Krš), àpraukė tr. 1. refl. pasidaryti kiek raukšlėtam: Apsiraukė jam veidas, tai jau žinok, kad pyksta Jž. 2. užverti, užtraukti raukais: Nė subinėj neapraũktumi šnapšės nu girtūklių – atrastų Šts. Kišk į subinę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atraukti — atraũkti, ia, àtraukė tr. 1. Š, BŽ483 išlyginti raukšles. | refl. Š. 2. atverti, atidaryti ką užrauktą: Nebeatraũkia rūros, nebeprašika Sl. 3. refl. šnek. išsigiedryti: Kad ažsiraukė, nebežinia, kada ir atsiraũks Ds. raukti; apraukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išraukti — išraũkti, ia, ìšraukė tr.; Sut, N 1. išlyginti raukšles: Išraukiu SD415. Išraũkti yra iš raukų ištiesti J. 2. išlenkti tam tikru būdu: Iš vieno medžio išraũks raugtinelę sviestuo laikyti Gd. 3. padaryti raukšlių (ppr. siuvant): Kažin kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuraukti — nuraũkti, ia (nùraukia Krš), nùraukė tr. 1. padirbti (nagines): Tu mun nagines nuraukei ant vienos pusės Kal. 2. BzF163 mažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidyti: Nuraukiù štrumpą megzdamas K. Gana benerti, nuraũk kojinę: rauk ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paraukti — paraũkti, ia (pàraukia Rs), pàraukė tr. N, Sut, M 1. padaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį): Tik pàraukė nosį Lp. Daktaras paraukė kaktą ir tyloms, ramiai nuėjo į savo dirbamąjį kambarį Mš. | refl.: Da nesena, o jau burna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • persiraukti — intr. labai supykti: Kad atalėkė boba persiraukus! Skp. raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”